Saturday, June 13, 2009


View egvipte in a larger map
http://maps.google.com/maps/ms?ie=UTF8&hl=en&msa=0&msid=105988487493138101809.00046c23eb247dfd1f44e&z=6&lci=com.panoramio.all
http://maps.google.com/maps/ms?ie=UTF8&hl=en&msa=0&ll=40.780541,27.158203&spn=31.483274,56.513672&z=4&layer=t&lci=com.panoramio.all&msid=105988487493138101809.00046c3a86e6b8bab6a7e

egviptis kultura


egvipturi civilizacia Caisaxa Crdilo-aRmosavleT afrikis teritoriaze mdinare nilosis dablobSi. saxelwodeba “egvipte” momdinareobs sityvidan “aiguiptos”, romelic Tavis mxriv, aRmocenda qalaq “xeT-kaptaxis” saxelwodebidan, romelsac mogvianebiT Zveli berZnebi memfiss uwodeben. TviT egviptelebi Tavis qveyanas uwodebdnen “takemets”_(Sav miwas), adgilobrivi niadagis feris mixedviT.
egviptes misma geografiulobam gansakuTrebuli roli daakisra, dedamiwis ori nawilis_aziisa da afrikis dakavshirebaSi. Is am ori kontinetis Sesayarze mdebareobs. aRmosavleTiT mas esazRvreba azia, samxreTiT_dasavleT afrikis kontinenti, xolo CrdiloeTiT ki mibjenilia xmelTaSua zRvis sanapiroze, saidanac saTAves iRebs atlantisa da indoeTis okianeebis sazRvao komunikaciebis SemaerTebeli jaWvis rgoli_suecis arxi, romelsac egviptis sasicocxlo arterias uwodeben. es saxeli mas marTlac Sehferis, vinaidan qveynis xazinaSi suecis arxs Semoaqvs erT miliard dolarze meti.
Ggarda aseTi SesaniSnavi ekonomiuri mdgomareonisa, egvipte gamoirCeva arqiteqturiT da xelovnebis unikaluri nimuSebiT. Amis erT_erT magaliTs warmoadgens mdinare nilosis dablobi, romelic mdidaria uZvelesi xanis kulturiT Zv.w. IV aTasw. Namosaxlarebis da samarxebis gaTxrebis Sedegad mopovebuli sayofacxovreblo da sakulto daniSnulebis masala saSualebas gvaZlevs xelovnebis ganviTarebis istorias mivadevnoT Tvali.uZvelesi orsamarxebi da gamoqvabulebi jer TixaSiazelili Tivis an lerwmisa da Tixis mrgvalma nagebobam Secvala, Semdeg xis an alizis sworkuTxa samarxebic gaCnda.gviandel eneologiis xanis ZeglebSi ukve SeiniSneba mxatrul moTxovnaTa TandaTanobiT Secvla. Aam periodis damaxasiaTebeli Zeglia faraon narmeris fila, romlis simaRle 64sm_ia da masze gamosaxulia samxreTis gamarjveba CrdiloeTze. es iyo Ziebis, SerCevis da egviptis kulturis ZiriTadi formebis Camoyalibebis xana. egviptur xelovnebaSi aseve wamyvani adgili eWira arqiteqturas, romelic mWidrod iyo dakavSirebuli micvalebulis kultTan. Cvenamde moaRwia qvis masiurma nagebobebma: mastabebma, piramidebma da taZrebma. yorRanuli tipis samarxidan ganviTarda prizmis formis mastaba, romlebic Semdgom piramidas daedo safuZvlad. Ppiramidis pirveli nimuSia faraon joseris piramida (xuTi aTasi wlis winaT aigo), romelic imxotebma aago. Zvelma egviptelebma samudamod Seinaxes misi xsovna ara marto am didebuli piramidis mSeneblis, aramed rogorc eqimis, astronomis da brZeni kacisa. Joseris piramida safexurebiania da udabnos qviSnarSi igi aRiqveba, rogorc zecisken aRmarTuli kibe.joseris piramida 60 metri simaRlisaa, romlis zeda nawilic TandaTanobiT siwrovdeba. Aam droidan qva, romliTac ase mdidaria egvipte, faraonebis akldamebis asaSenebel gamoiyeneba. CrdiloeTis mxridan akldamas miwisqveSa Sesasvleli aqvs.joseris safexurebiani piramida maRali ganwyobis, sadResaswaulo grZnobis gamoxatvis pirveli cda iyo. Semdgom saukuneSi piramidebis simaRlem iklo. igi70m aRar aRemateboda, radgan qveyana aseT gigantur xarjebs ekonomiurad veRar umklavdeboda. cnobilia, rom moqandakis Semoqmedeba SezRuduli iyo pirobiTi sqemiT, magram xelovans mainc eZleoda Tavisufali Semoqmedebis saSualeba, radgan mas micvalebulis portretis msgaveba unda gadmoeca. Zvel egviptelTa rwmeniT, am SemTxvevaSi suli advilad moZebnida Tavis axal TavSesafars. qandakebaTa pozebi erTgvarovania-mjdomare an mdgomi. Mjdomare figurebidan cnobilia faraon xefrenis qandakeba, romelSic ganumeorebeli ostatobiTaa gadmocemuli mefis saxe. Moqandakis SemoqmedebaSi aseve mniSvnelovani iyo micvalebulTa saxeebis TabaSiris niRbebis aRebis daufleba. im periodSi ukve SeeZloT naturaluri zomis liTonis qandakebebis Camosxma. oqromWedlebi taZrebisaTvis RvTaebaTa ritualur qandakebebs amzadebdnen. Mefis qandakebis gansakuTrebul saxesxvaobas warmoadgens sfinqsi-lomistaniani da adamianisTaviani fantastikuri arseba, romelisac saxe mmarTveli faraonis hqonda. aseve Zveli egvipturi xelovnebis Sedevria reliefi faraon tutanhamonis da misi meuRlis gamosaxulebiT, romelic xeze amokveTili, moCUqurTmebuli gaferadebuli namuSevaria. Igi kolofis Tavsaxuria da aRmoCenil iqna mefis akldamaSi. Reliefze gamosaxuli mefe da dedofali ymawvilebia. WeSmaritad brwyinaven siCauqiT. Mefe dayrdnobilia wvril kverTxs da xels uwvdis dedofals, rom gamoarTvas lotosis Taiguli. Dedoflis Txel da natif xelebSi imdeni sinazea rom mnaxveli Tvals ver aSorebs. am qmnilebam safuZveli daudo axal samefos xelovnebaSi graciis stilis damkvidrebas Zveli samefos erTiani egviptis Seqmnis epoqa iyo. aq faraonebs aRmerTebdnen da xelovnebac aseTi saqmis samsaxurSi idga. piramidebs am periodSi aRar aSenebdnen, xolo faraonebis akldamebi ki Sendeboda, romlebTac Rrma da SeniRbuli Sesasvlelebi hqonda. piramidenis magirer aq Sendeboda didi taZrebi. aseTia Zv.w. XVI saukuneSi aSenebuli dedoflis taZari, romlis yvela nawili ganlagebulia horizontalur RerZze. Cnobilia, rom swored am periodisTvis ganviTarda taZris ori forma: mcire moculobis taZari warmoadgenda sworkuTxa sakurTxevels ( sigrZe 9 an 12sm. simaRle 4m_ze meti), romelsac orive TavSi erTmaneTis pirdapir datanebuli kari hqonda. Senoba aRmarTuli iyo xelovnurad amaRlebul adgilze. Orrigad aRmarTul svetisTavebs papirusis gaSlili yvavilis forma hqonda. taZrebs agebdnen silaqvis kargad gaTlili lodebisgan. Arqitravebi 9 an 12m. sigrZis 100 an 200t. wonis monoliTebisagan Sedgeboda. taZris zedapirze mTlianad reliefebiT iyo dafaruli: gareT mxareze faraonis omis amsaxveli scenebi iyo gamosaxuli, Siga mxareze ki faraonis mier RmerTebis Tayvaniscema. am periodis qandakebebi gamoirCeva plastikurobiTa da sinatifiT. marTalia faraonis portretuli gamosaxuleba idializebulia, magram mkveTrad individualur xasiaTs atarebs. Didi yuradReba eqceva aseve sxeulis kanis feris gadmocemas. pirobiTi Seferiloba Secvala saintereso feradovanma gamam.